Kodėl namuose mokytis kartais būna sunkiau nei klasėje

Pabandykite prisiminti – kai sėdite klasėje, mokytoja aiškina naują temą, visi aplink koncentruojasi, o jūs… Na, bent jau stengiamės atrodyti, kad klausomės. O dabar įsivaizduokite tą patį namuose: šaldytuve laukia vakarykštė pica, telefonas vibruoja kas minutę, o jūsų lovą staiga apėmė neįtikėtina magnetinė jėga.

Taip, mokytis namuose – tai visiškai kitoks žaidimas. Niekas čia jūsų nekontroliuoja, niekas nepasakys „dėmesio į lentą”, o pagundų aplinkui – kaip smėlio Sacharoje. Bet štai kas įdomu: kai išmokstate efektyviai mokytis namuose, jūsų rezultatai gali būti net geresni nei mokykloje. Kodėl? Nes jūs kontroliuojate savo aplinką, tempą ir metodus.

Per pastaruosius kelerius metus, kai daugeliui teko pereiti prie nuotolinio mokymosi, mokytojai surinko tikrą aukso lobį praktinių patarimų. Ir ne, čia ne teorijos iš vadovėlių – tai metodai, kurie realiai veikia su tikrais mokiniais. Pabandžiau surinkti geriausius iš jų, ir štai ką gavau.

Erdvės kūrimas: daugiau nei tik stalas ir kėdė

Pirmas dalykas, kurį pastebėjo beveik visi mokytojai – aplinka turi milžinišką įtaką. Bet ne, jums nereikia atskirto kabineto su ąžuoliniais baldais. Reikia tiesiog sąmoningai sukurtos erdvės.

Viena mokytoja pasakojo, kaip jos mokinys mokėsi virtuvės stale, kol šeima ruošė vakarienę. Suprantama, kad koncentracija buvo nulinė. Kai jis persikėlė į savo kambarį, bet ant lovos – rezultatas buvo tik šiek tiek geresnis (dažniausiai baigdavosi popiečio miegučiu).

Idealus variantas: turėti vieną konkretų kampelį, kuris yra skirtas tik mokslams. Jūsų smegenys yra kaip šuo Pavlovo eksperimente – jos mėgsta asociacijas. Kai nuolat mokotės toje pačioje vietoje, jūsų smegenys automatiškai persijungia į „mokymosi režimą”, kai tik ten atsisėdate.

Ką daryti, jei neturite daug vietos? Naudokite vizualinius ženklus. Vienas mokytojas patarė savo mokiniams turėti specialią „mokymosi kepurę” arba uždėti ant stalo tam tikrą spalvotą servetėlę. Skamba keistai? Galbūt. Bet veikia puikiai.

Ir dar vienas dalykas – šviesa. Jūsų akys ir smegenys dirba geriau, kai apšvietimas yra geras. Jei galite mokytis prie lango – puiku. Jei ne – investuokite į normalią lemputę. Jūsų galvos skausmai gali būti ne nuo matematikos, o nuo prastos šviesos.

Pomodoro technika ir kodėl jūsų smegenys nemėgsta maratonų

Dabar apie laiką. Kiek kartų sakėte sau: „Gerai, dabar sėsiu ir mokysiu tris valandas be pertraukos”? Ir kiek kartų po 20 minučių jau naršėte Instagram? Taip, mes visi ten buvome.

Štai ką mokytojai patyrė praktikoje: trumpi, intensyvūs mokymosi intervalai veikia šimtą kartų geriau nei ilgos, išsekančios sesijos. Pomodoro technika – tai 25 minutės koncentruoto darbo, po to 5 minutės pertraukos. Po keturių tokių ciklų – ilgesnė pertrauka, apie 15-30 minučių.

Kodėl tai veikia? Jūsų smegenys tiesiog negali išlaikyti maksimalios koncentracijos ilgai. Tai kaip bandyti bėgti sprintą visą maratoną – fiziškai neįmanoma. Bet jei bėgate sprintus su poilsio tarpais, galite pasiekti daug daugiau.

Vienas istorijos mokytojas pasidalino, kaip jo mokiniai pradėjo naudoti šį metodą ruošdamiesi egzaminams. Rezultatai? Vidutinis pažymys pakilo beveik visu balu. Ne todėl, kad jie mokėsi ilgiau – jie mokėsi protingiau.

Ir štai patarimas: per tas 5 minutes pertraukos TIKRAI atitraukite dėmesį. Atsistokite, padarykite kelis tempimo pratimus, nueikite į virtuvę. Bet neverskite telefono – socialiniai tinklai yra juodoji skylė, kuri praris visą jūsų pertrauką ir dar pridės 20 minučių.

Aktyvus mokymasis prieš pasyvų skaitymo procesą

Dabar apie patį mokymosi procesą. Didžiausia klaida, kurią daro dauguma mokinių – jie tiesiog skaito ir perskaito tekstą, tikėdamiesi, kad informacija kažkaip įsisiurbs į smegenis. Spoiler alert: neįsisiurbs.

Mokytojai vieningai sutaria: aktyvus mokymasis yra raktas. Bet kas tai reiškia praktiškai?

Pirma, užrašykite savo žodžiais. Kai skaitote naują temą, nepabraukite svarbių dalių – užrašykite jas savo sakiniais. Jūsų smegenys turi perdirbti informaciją, o ne tiesiog ją kopijuoti. Viena biologijos mokytoja sako, kad jos geriausi mokiniai visada turi savo užrašų sąsiuvinius, kurie atrodo kaip chaosas, bet jiems viskas aišku.

Antra, mokykite kitus (arba bent jau įsivaizduokite, kad mokote). Bandykite paaiškinti temą savo draugui, tėvams ar net katinui. Jei galite kažką paprastai paaiškinti, vadinasi, tikrai supratote. Jei painiojatės – grįžkite ir mokykitės dar kartą.

Trečia, užduokite sau klausimus. Ne laukite egzamino – patys sau kurkite klausimus skaitydami. „Kodėl tai svarbu?”, „Kaip tai susiję su tuo, ką mokiausi prieš savaitę?”, „Kokius pavyzdžius galėčiau pateikti?”. Vienas matematikos mokytojas sako, kad mokiniai, kurie patys sau kuria uždavinius, išsprendžia egzaminų užduotis dvigubai greičiau.

Technologijos: jūsų draugas ar priešas?

Gerai, kalbėkime atvirai apie dramblį kambaryje – technologijas. Jūsų telefonas, planšetė, kompiuteris – jie gali būti nuostabūs mokymosi įrankiai arba didžiausia jūsų koncentracijos priešai.

Viena anglų kalbos mokytoja padarė eksperimentą su savo klase. Pusė mokinių mokėsi su telefonais šalia (net jei jie buvo nutildyti), kita pusė – be jų. Rezultatas? Grupė be telefonų įsisavino medžiagą 40% greičiau. Keturiasdešimt procentų! Tai milžiniška.

Bet technologijos nėra blogis pačios savaime. Štai kaip jas naudoti protingai:

Naudokite programėles blokuoti blaškančius dalykus. „Forest”, „Freedom”, „Cold Turkey” – jos blokuoja socialinių tinklų ir kitų svetainių prieigą nustatytam laikui. Taip, galite jas išjungti, bet tas papildomas žingsnis dažnai užtenka, kad sustabdytų automatinį „patikrinsiu Instagram” refleksą.

Išnaudokite mokymosi programėles. „Quizlet” korteles, „Anki” kartojimui, „Khan Academy” paaiškinimams – yra tūkstančiai nemokamų išteklių. Vienas fizikos mokytojas sako, kad jo mokiniai, kurie naudoja „Anki” kartojimui, beveik niekada neužmiršta senesnės medžiagos.

Klausykitės balto triukšmo ar specialios muzikos. Kai kuriems žmonėms visiškas tylumas yra nepatogus. Yra tyrimų, kad klasikinė muzika ar specialūs „focus” muzikos takeliai gali padėti koncentruotis. Bet jei klausotės muzikos su žodžiais – ypač savo gimtąja kalba – tai greičiausiai trukdys.

Kartojimo menas: kodėl vieno karto nepakanka

Dabar apie dalį, kurios niekas nemėgsta, bet kuri yra absoliučiai būtina – kartojimą. Jūsų smegenys veikia pagal principą „naudok arba prarask”. Jei informacija nėra kartojama, ji tiesiog išgaruoja.

Bet yra protingas būdas kartoti. Vienas chemijos mokytojas pasidalino „intervalinio kartojimo” metodu, kuris pagrįstas moksliniais tyrimais. Štai kaip tai veikia:

Pirmą kartą peržiūrite medžiagą po 24 valandų. Antrą kartą – po savaitės. Trečią kartą – po mėnesio. Kiekvienas kartojimas užtrunka vis trumpiau, nes jau žinote medžiagą, bet šis procesas perkelia informaciją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę.

Skamba kaip daug darbo? Galbūt. Bet pagalvokite – geriau praleisti 15 minučių kartojant kas savaitę, nei 5 valandas kramant prieš pat egzaminą, ar ne?

Ir dar vienas patarimas iš patyrimo: kartokite prieš miegą. Yra įrodymų, kad informacija, kurią peržiūrite prieš eidami miegoti, geriau įsitvirtina atmintyje. Jūsų smegenys naktį apdoroja ir konsoliduoja informaciją. Taigi, vietoj TikTok prieš miegą – peržvelkite dienos užrašus. Jūsų rytojaus „aš” padėkos.

Fizinė būklė ir mokymasis: netikėtas ryšys

Dabar apie dalį, kurią daugelis ignoruoja – jūsų fizinę būklę. Viena mokytoja, kuri taip pat yra jogos instruktorė, pastebi, kad jos mokiniai, kurie reguliariai sportuoja, paprastai turi geresnę koncentraciją ir atmintį.

Tai nėra sutapimas. Fizinis aktyvumas padidina kraujotaką į smegenis, skatina naujų neuronų augimą ir gerina nuotaiką. Jums nereikia tapti maratono bėgiku – net 20 minučių pasivaikščiojimo gali padaryti didelį skirtumą.

Vienas patarimas, kurį dalijasi daugelis mokytojų: judėkite mokydamiesi. Jei mokotės žodžių ar faktų, vaikščiokite po kambarį. Jei galvojate apie sudėtingą problemą, darykite tempimo pratimus. Judėjimas aktyvuoja skirtingas smegenų dalis ir gali padėti sujungti idėjas.

Ir nepamirškite vandens. Dehidratacija gali sumažinti jūsų koncentraciją ir atmintį net 20%. Turėkite vandens butelį ant stalo ir gurkšnokite reguliariai. Ne kavą, ne energetinius gėrimus – vandenį. Kofeinas gali padėti trumpam, bet ilgalaikėje perspektyvoje vanduo yra jūsų geriausias draugas.

Dar vienas dalykas – miegas. Žinau, žinau, visi sako apie miegą. Bet tai tiesa: jei miegojate mažiau nei 7 valandas, jūsų smegenys tiesiog negali veikti optimaliai. Vienas mokytojas pasakojo, kaip jo mokinys pakėlė pažymius iš vidutinių į puikius tiesiog pradėjęs miegoti normaliai. Jokių kitų pakeitimų – tik miegas.

Grupinis mokymasis ir kada jis veikia (o kada ne)

Mokytis su draugais gali būti puiku arba visiškai neproduktyvus laiko švaistymas. Viskas priklauso nuo to, kaip tai darote.

Viena matematikos mokytoja dalijasi savo patirtimi: grupės, kurios turi aiškią struktūrą ir tikslą, pasiekia puikių rezultatų. Grupės, kurios tiesiog „susirenka pamokytis”, paprastai baigiasi Netflix ir pica.

Štai kaip organizuoti efektyvią mokymosi sesiją su draugais:

Nustatykite tikslą prieš susitikdami. „Šiandien išmoksime 3 skyriaus medžiagą ir išspręsime pratybų užduotis.” Ne tiesiog „pamokysim biologijos”.

Pasiskirstykite vaidmenimis. Vienas gali būti „mokytojas”, kuris aiškina temą. Kitas – „skeptikas”, kuris užduoda klausimus. Trečias – „organizatorius”, kuris seka laiką ir užtikrina, kad laikotės plano.

Naudokite techniką „kiekvienas moko”. Kiekvienas grupės narys pasirenka temą ir ją išmoksta taip gerai, kad galėtų pamokyti kitus. Tada susirenkate ir mokinatės vieni iš kitų. Tai verčia kiekvieną tikrai gerai pasiruošti.

Bet žinokite, kada mokytis vienam. Jei jums reikia įsisavinti visiškai naują, sudėtingą medžiagą – pirmiausia padarykite tai vieni. Grupinis mokymasis geriau tinka kartojimui, diskusijoms ir problemų sprendimui.

Kai viskas sujungiama: jūsų asmeninis mokymosi planas

Taigi, turime 15 metodų (taip, suskaičiavau – jų ten tikrai yra 15, kai viską išskaidote). Bet štai dalykas: jums nereikia naudoti visų iš karto. Tai būtų kaip bandyti išmokti visų muzikos instrumentų vienu metu.

Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų, kurie atrodo labiausiai pritaikomi jūsų situacijai. Galbūt tai Pomodoro technika, jei turite problemų su koncentracija. Arba galbūt tai erdvės sukūrimas, jei mokotės chaotiškoje aplinkoje.

Išbandykite mėnesį. Taip, mėnesį – ne dieną ar savaitę. Reikia laiko, kad nauji įpročiai įsigalėtų. Viena mokytoja sako, kad jos mokiniai, kurie ištvėrė bent 3 savaites su nauju metodu, paprastai jau nebegrįžta prie senų įpročių.

Koreguokite pagal poreikį. Jei kažkas neveikia – nebijokite keisti. Galbūt jums reikia 30 minučių intervalų vietoj 25. Galbūt jums geriau mokytis vakare, o ne ryte. Mes visi skirtingi, ir tai, kas veikia jūsų draugui, nebūtinai veiks jums.

Ir paskutinis dalykas – būkite kantrūs su savimi. Mokytis efektyviai mokytis yra… na, mokymosi procesas. Turėsite gerų dienų ir blogų dienų. Kartais jums seksis puikiai, kartais jausite, kad nieko neveikia. Tai normalu.

Svarbiausia – nepasidavimas. Kiekvienas mokytojas, su kuriuo kalbėjausi, pabrėžė tą patį dalyką: skirtumai tarp „gerų” ir „vidutinių” mokinių dažnai nėra talente ar intelekte. Tai metoduose, nuoseklume ir noras tobulėti.

Taigi, pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio. Tik vieną. Ir pradėkite jį taikyti nuo rytojaus. Po savaitės pridėkite dar vieną. Po mėnesio pažiūrėsite atgal ir nustebsite, kiek pasikeitė jūsų mokymosi procesas. O jūsų pažymiai? Na, jie tiesiog atspindės tą pokytį.