Mažųjų šypsenos sargai: Uostamiesčio odisėja

Vėjuotą antradienio rytą Klaipėdos klinikoje neįprastai ramu. Vaikų ortodontas Klaipėda ruošiasi priimti mažuosius pacientus, kai pokalbio metu jos veidas staiga nušvinta. „Žinote, dantų priežiūra – tai ne tik apie dantis. Tai apie vaiko pasitikėjimą savimi, jo socialinį gyvenimą, netgi mokymosi rezultatus,” – sako ji, dėliodama instrumentus.

Klaipėdos mieste, kur jūros vėjai užgrūdina žmones, vaikų dantų problemos tampa vis opesniu klausimu. Statistika negailestinga – beveik 80% pradinukų turi bent vieną karieso pažeistą dantį, o kas trečiam reikalinga ortodontinė pagalba. Tačiau kas dar labiau neramina specialistus – tai mokytojų ir tėvų žinių trūkumas šioje srityje.

Pirmieji signalai: ką turėtų pastebėti mokytojas?

„Mokytojas dažnai būna pirmas suaugęs žmogus, pastebintis vaiko dantų problemas,” – pasakoja Klaipėdos vaikų odontologijos centro vadovas Tomas Rimkus. Jis išskiria kelis požymius, į kuriuos pedagogai turėtų atkreipti dėmesį:

Vaikas vengia šypsotis ar juoktis klasėje
Kalba neaiškiai, tarsi kažką slėpdamas burnoje
Skundžiasi skausmu valgant
Dažnai liečia žandą ar žandikaulį
Vengia tam tikro maisto mokyklos valgykloje

„Kartą mokytoja atsiuntė man laiškelį apie berniuką, kuris atsisakydavo skaityti garsiai klasėje. Pasirodė, jis gėdijosi savo kreivų priekinių dantų. Po gydymo tapo vienu aktyviausių mokinių,” – prisimena ortodontas Marius Jankauskas iš „Jūros dantukų” klinikos.

Mitų griūtis: ką reikia žinoti kiekvienam

Klaipėdos pedagogų kvalifikacijos centre neseniai vykusiame seminare ortodontai išsklaidė dažniausiai pasitaikančius mitus. Štai keletas jų:

Mitas: Pieninių dantų nereikia gydyti, nes jie vis tiek iškris.
Tiesa: Pieniniai dantys išsaugo vietą nuolatiniams, formuoja žandikaulį ir veido struktūrą. Jų praradimas gali lemti rimtas ortodontines problemas ateityje.

Mitas: Breketai – tik estetikos klausimas.
Tiesa: Netaisyklingas sąkandis gali sukelti virškinimo problemas, kalbos sutrikimus, netolygų dantų dilimą ir net galvos skausmus.

Mitas: Ortodontinį gydymą geriausia pradėti paauglystėje.
Tiesa: Daugelį problemų galima pastebėti ir pradėti spręsti jau 6-7 metų amžiuje, kai keičiasi dantys.

„Kartais tėvai ateina pas mus ir sako: ‘Mano vaikas tik vakar pradėjo skųstis.’ Bet iš tiesų problema egzistavo jau metus ar ilgiau,” – pasakoja Klaipėdos odontologijos centro specialistė Vaida Juškienė.

Klasės valandėlė kitaip: praktiniai patarimai mokytojams

Mokytojai gali tapti svarbiais sąjungininkais kovojant už vaikų dantų sveikatą. Klaipėdos mokyklose jau pradedamos diegti kelios iniciatyvos:

„Dantukų dienoraštis” – projektas, kuriame vaikai žymi, kaip prižiūri dantis
„Sveikų užkandžių pertraukėlės” – mokytojų organizuojamos diskusijos apie maisto įtaką dantims
Ortodonto valandėlės – specialistų vizitai į mokyklas

„Praėjusį mėnesį ‘Versmės’ progimnazijoje pravedžiau pamoką apie dantų valymą. Nustebau, kai po savaitės gavau 23 piešinius, kuriuose vaikai pavaizdavo teisingą dantų šepetėlio laikymą,” – šypsosi burnos higienistė Gintarė Paulauskaitė.

Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pabrėžia: „Mokytojai neturi tapti odontologais, bet jie gali būti puikūs informacijos tiltai tarp specialistų ir šeimų.”

Raudonosios vėliavėlės: kada skambinti tėvams?

Ne visada aišku, kada mokytojui derėtų įsikišti ir informuoti tėvus apie pastebėtas problemas. Klaipėdos ortodontai išskiria šiuos atvejus:

Pastebimas akivaizdus dantų netaisyklingumas
Vaikas skundžiasi nuolatiniu diskomfortu
Matomi dantenų uždegimo požymiai (paraudimas, patinimas)
Jaučiamas nemalonus burnos kvapas
Vaikas vengia valgyti kieto maisto

„Kartą mokytoja pastebėjo, kad mergaitė visada užsidengia burną, kai juokiasi. Po pokalbio su tėvais paaiškėjo, kad šeima neturėjo lėšų ortodontiniam gydymui. Suradome programą, kuri padengė dalį išlaidų,” – dalijasi patirtimi socialinė pedagogė Irena Mockienė.

Nuo klasės iki kabineto: bendradarbiavimo galia

Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su odontologais pradėjo iniciatyvą „Šypsokis, Klaipėda”, kurios tikslas – sukurti veiksmingą bendradarbiavimo sistemą tarp mokyklų ir odontologijos klinikų.

„Mokytojai yra mūsų akys ir ausys. Jie mato vaikus kasdien ir gali pastebėti tai, ko tėvai, skubėdami ryte ar vakare, nepastebi,” – teigia projekto koordinatorė Aistė Baltrušaitytė.

Bendradarbiavimo rezultatai jau matomi:

Mokyklose įrengti dantų valymo kampeliai
Sukurta greitojo informavimo sistema tarp mokytojų ir odontologų
Organizuojami kasmetiniai mokymai pedagogams
Parengta metodinė medžiaga klasės valandėlėms

„Kai prieš dvejus metus pradėjome, tik 40% vaikų reguliariai lankydavosi pas odontologus. Dabar šis skaičius išaugo iki 67%,” – džiaugiasi A. Baltrušaitytė.

Jūros vėjo nešama žinia: ką ateitis žada Klaipėdos vaikams

Ortodontai sutinka – Klaipėdos regione situacija gerėja, bet dar yra kur tobulėti. Ypač aktualus išlieka prieinamumo klausimas – eilės pas specialistus kartais nusidriekia iki kelių mėnesių.

„Turime suprasti, kad investicija į vaikų dantų sveikatą – tai investicija į jų ateitį. Kreivas dantis galima ištiesinti, bet prarastą pasitikėjimą savimi atstatyti daug sunkiau,” – filosofiškai pastebi ortodontė J. Kaminskienė, žvelgdama pro langą į Danės upę.

Mokytojai, kasdien matantys vaikų šypsenas (arba jų stoką), gali tapti pokyčių katalizatoriais. Jie nebūtinai turi žinoti visus ortodontijos niuansus, bet turėtų atpažinti pagrindinius signalus ir žinoti, kur nukreipti tėvus.

„Mūsų tikslas – kad kiekvienas Klaipėdos vaikas galėtų drąsiai šypsotis. Ir tai nėra tik odontologų misija – tai bendruomenės reikalas,” – baigia pokalbį T. Rimkus, ruošdamasis eilinei konsultacijai.

O tuo metu mokyklose skamba skambutis. Mokytojai grįžta į klases, nešini naujomis žiniomis ir atsakomybe – pastebėti tai, kas kartais lieka nepastebėta, ir padėti mažiesiems klaipėdiečiams išsaugoti sveikas šypsenas ilgiems metams.