Kodėl skaitmeninis raštingumas tapo neatsiejama pamokų dalimi

Žinote, dar prieš kokį dešimtmetį skaitmeninis raštingumas buvo tarsi prabangos reikalas – kažkas, ką mokytojai darydavo, jei turėdavo laiko ar specialių įgūdžių. Dabar? Tai absoliuti būtinybė! Mūsų mokiniai gyvena pasaulyje, kur informacija plūsta iš visų pusių, o gebėjimas ją atrinkti, įvertinti ir panaudoti tapo tokiu pat svarbiu kaip ir skaitymas bei rašymas.

Pamenu, kai pirmą kartą pamėginau integruoti skaitmenines priemones į savo pamokas – buvau gerokai įsitempusi. Ar sugebėsiu? Ar mokiniai nepasimes? Ar technologija neužgoš pačios pamokos esmės? Bet žinote ką? Pasirodė, kad skaitmeninis raštingumas nėra apie technologijas – tai apie kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą orientuotis šiuolaikiniame pasaulyje.

Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai skaitmeninio raštingumo link

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti – nepulkite į gilų baseiną iškart. Pradėkite nuo to, kas jums atrodo patogu ir suprantama. Galbūt tai bus paprasčiausias Google Classroom naudojimas užduotims paskirstyti? O gal interaktyvios viktorinos Kahoot platformoje? Nesvarbu, kas tai būtų – svarbu pradėti.

Vienas iš mano kolegų, istorijos mokytojas Tomas, pradėjo nuo to, kad paprasčiausiai leido mokiniams ieškoti informacijos internete per pamoką. Bet štai gudrybė – jis mokė juos kaip ieškoti. Ne tiesiog įvesti klausimą Google paieškoje, o suprasti, kaip veikia paieškos algoritmai, kaip atpažinti patikimus šaltinius, kaip tikrinti faktus. Tai ir yra tikrasis skaitmeninis raštingumas!

Pradėkite nuo šių paprastų dalykų:

• Mokykite mokinius atpažinti patikimus šaltinius nuo nepatikimų
• Diskutuokite apie autorių kredencialus ir informacijos šališkumą
• Praktikuokite faktų tikrinimą naudojant kelias skirtingas platformas
• Kalbėkite apie skaitmeninę pėdsaką ir privatumą internete

Įrankiai, kurie tikrai veikia klasėje

Gerai, dabar pereikime prie konkretybių. Yra milijonai skaitmeninių įrankių, bet kurie iš jų tikrai veiksmingi? Po kelių metų eksperimentavimo galiu pasidalinti tais, kurie man ir mano kolegoms padeda kasdien.

Padlet – tai tarsi skaitmeninė lenta, kur mokiniai gali bendradarbiauti realiu laiku. Aš jį naudoju viskam – nuo minčių šturmo iki projektų pristatymų. Kas nuostabu? Mokiniai gali pridėti tekstą, nuotraukas, vaizdo įrašus, net nuorodas. Ir viskas vienoje vietoje! Pavyzdžiui, literatūros pamokoje prašau mokinių rasti ir įkelti vaizdus, kurie, jų nuomone, atspindi romano nuotaiką. Rezultatai būna stulbinantys.

Canva tapo mano geriausiu draugu, kai reikia mokinius įtraukti į vizualų mokymąsi. Ši platforma leidžia kurti plakatų, prezentacijų, infografikų – ko tik širdis geidžia. Ir nereikia būti dizaineriu! Mokiniai mėgsta, nes gali išreikšti savo kūrybiškumą, o aš džiaugiuosi, nes jie mokosi struktūruoti informaciją vizualiai.

Dar vienas favoritas – Flipgrid. Tai vaizdo diskusijų platforma, kuri puikiai tinka drovesniems mokiniams. Vietoj to, kad keltų ranką klasėje, jie gali įrašyti savo atsakymus ar mintis vaizdo įrašu. Pastebėjau, kad kai kurie mokiniai, kurie retai kalba pamokose, Flipgrid platformoje tiesiog žydi!

Kaip integruoti skaitmeninį raštingumą į įvairius dalykus

Čia tampa itin įdomu, nes skaitmeninis raštingumas nėra tik informatikos mokytojų reikalas. Tai turėtų persmelkti visus dalykus.

Matematikos pamokose galite naudoti GeoGebra – interaktyvią matematikos programą, kur mokiniai gali vizualizuoti lygtis ir geometrines figūras. Viena mano kolegė, matematikos mokytoja, sako, kad nuo to laiko, kai pradėjo naudoti šią priemonę, mokinių supratimas pagerėjo kokiais 40%. Jie gali eksperimentuoti, keisti parametrus ir iš karto matyti rezultatus.

Kalbų pamokose puikiai veikia Quizlet žodyno mokymui. Bet ne tik! Mokiniai gali kurti savo mokymosi korteles, dalintis jomis su klasiokais, net žaisti žaidimus, kurie padeda įsiminti naujas frazes. O Duolingo klasių versija leidžia mokytojams stebėti mokinių pažangą ir pritaikyti užduotis individualiai.

Gamtos mokslų srityje PhET Interactive Simulations yra tiesiog auksas. Virtualūs eksperimentai, kuriuos mokiniai gali atlikti bet kada ir bet kur. Ypač naudinga, kai trūksta laboratorijos įrangos ar kai eksperimentas būtų per pavojingas tikrame gyvenime.

Kritinio mąstymo ugdymas skaitmeninėje erdvėje

Štai kur tampa tikrai svarbu. Skaitmeninis raštingumas be kritinio mąstymo – tai kaip automobilis be vairo. Galite važiuoti, bet nežinote kur.

Mokau savo mokinius užduoti sau klausimus kiekvieną kartą, kai susiduria su informacija internete:

• Kas sukūrė šį turinį ir kodėl?
• Kokia šaltinio data? Ar informacija dar aktuali?
• Ar galiu patikrinti šią informaciją kituose šaltiniuose?
• Kokie faktai, o kas nuomonės?
• Kas gali būti nutylėta ar praleista?

Vienas iš mano mėgstamiausių pratimų – duodu mokiniams dvi skirtingas naujienas apie tą patį įvykį iš skirtingų šaltinių. Jie turi palyginti, kaip skiriasi pateikimas, kokie žodžiai naudojami, kas akcentuojama. Tai tikrai atveria akis!

Dar vienas puikus būdas – fake news atpažinimo pratimai. Internete rasite specialiai sukurtų netikrų naujienų, kurias mokiniai turi išanalizuoti ir nustatyti, kodėl jos nepatikimos. Tai ne tik smagu, bet ir nepaprastai naudinga praktika.

Bendradarbiavimas ir komunikacija skaitmenėje

Vienas didžiausių skaitmeninio raštingumo privalumų – galimybė bendradarbiauti nepaisant atstumo ar laiko. Google Workspace (buvęs G Suite) čia yra tikras žaidimo keitėjas.

Google Docs leidžia mokiniams dirbti kartu realiu laiku. Aš mėgstu stebėti, kaip jie redaguoja vienas kito tekstus, palieka komentarus, diskutuoja dokumento kraštuose. Tai moko ne tik skaitmeninių įgūdžių, bet ir bendradarbiavimo, kompromisų ieškojimo, konstruktyvios kritikos davimo.

Microsoft Teams arba Slack gali būti naudojami klasės komunikacijai. Sukuriate kanalus skirtingoms temoms, mokiniai gali užduoti klausimus, dalintis ištekliais, padėti vienas kitam. Pastebėjau, kad kai kurie mokiniai drąsiau užduoda klausimus tokiose platformose nei tiesiogiai pamokoje.

Bet čia svarbu nustatyti taisykles! Skaitmeninė komunikacija turi būti:

• Pagarbi ir mandagi
• Aiški ir suprantama
• Tinkama kontekstui (formalumas vs. neformalumas)
• Saugi (privatumo apsauga)

Iššūkiai ir kaip juos įveikti

Būkime sąžiningi – ne viskas visada eina sklandžiai. Technologijos gali sugedti, internetas gali neveikti, o mokiniai kartais žino daugiau už mus apie tam tikras platformas. Ir tai visiškai normalu!

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūriau – skirtingas mokinių skaitmeninio raštingumo lygis. Kai kurie mokiniai naršo internete kaip žuvys vandenyje, o kiti vos įjungia kompiuterį. Sprendimas? Diferencijuotas mokymas. Sudėtingesnes užduotis pažengusiems, paprastesnes – pradedantiesiems. Ir skatinu mokinius padėti vieniems kitiems – tai puiki mokymosi galimybė visiems.

Kitas dažnas rūpestis – blaškymasis. Kai mokiniai turi kompiuterius ar planšetes, pagunda patikrinti socialinę žiniasklaidą ar pažaisti žaidimus yra didelė. Mano sprendimas? Aiškios taisyklės ir nuoseklumas. Taip pat stengiuosi pamokų užduotis padaryti tokias įdomias, kad mokiniai nenorėtų blaškyti dėmesio.

O kas daryti, kai technologija neveikia? Visada turėkite planą B! Aš visada turiu atsarginę užduotį, kuri nereikalauja technologijų. Ir žinote ką? Kartais tie netikėti momentai tampa geriausiais mokymosi atvejais – mokiniai mokosi prisitaikyti, būti lankstūs, spręsti problemas.

Tėvų įtraukimas į skaitmeninio raštingumo kelionę

Negalime pamiršti tėvų! Jie dažnai jaučiasi pasimetę šiame skaitmeniniame pasaulyje. Kai kurie tėvai nerimauja dėl ekrano laiko, kiti nesuprata, ką jų vaikai daro su tais įrenginiais.

Organizuoju reguliarius susitikimus su tėvais, kur paaiškinu, kokias platformas naudojame ir kodėl. Kartais net surengiu mini-seminarus, kur tėvai gali išbandyti įrankius patys. Kai jie supranta, kad tai ne tik „žaidimas su kompiuteriais”, bet rimtas mokymasis, jų požiūris keičiasi.

Taip pat dalinu su tėvais išteklius, kaip jie gali palaikyti skaitmeninį raštingumą namuose:

• Diskutuoti apie tai, ką vaikai mato internete
• Kartu žiūrėti ir analizuoti turinį
• Nustatyti sveikus ekrano laiko limitus
• Mokytis kartu – tėvai ne visada turi žinoti viską!

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Po visų šių metų darbo su skaitmeniniu raštingumu galiu pasakyti vieną dalyką – tai nėra tikslas, o kelionė. Technologijos keičiasi, atsiranda naujų platformų, mokiniai auga su naujomis galimybėmis. Bet pagrindiniai principai lieka tie patys: kritinis mąstymas, atsakinga komunikacija, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas.

Nesistenkite būti tobuli. Aš vis dar darau klaidų, vis dar mokausi naujų dalykų, kartais vis dar prašau mokinių pagalbos su technologijomis. Ir tai puiku! Tai rodo mokiniams, kad mokymasis yra visą gyvenimą trunkantis procesas.

Pradėkite mažai. Išbandykite vieną įrankį, vieną metodą. Pažiūrėkite, kaip veikia. Pritaikykite pagal savo ir mokinių poreikius. Paskui pridėkite dar kažką. Pamažu jūsų skaitmeninių kompetencijų arsenalus augs, o svarbiausia – augs ir jūsų mokinių gebėjimai orientuotis šiame sudėtingame, bet nuostabiame skaitmeniniame pasaulyje.

Atminkite, kad kiekvienas mokytojas, kuris šiandien sėkmingai naudoja skaitmenines priemones, kažkada buvo pradedantysis. Kažkada jie taip pat jautėsi nesaugiai, abejojo savimi, darė klaidas. Bet jie bandė, mokėsi, tobulėjo. Ir jūs galite! Jūsų mokiniai to verti, o šis pasaulis to reikalauja.

Taigi, kas bus jūsų pirmasis žingsnis? Gal išbandysite Padlet kitą savaitę? O gal sukursite pirmąją interaktyvią viktoriną? Nesvarbu, kas tai būtų – svarbu pradėti. Skaitmeninio raštingumo kelionė laukia, ir ji tikrai bus verta kiekvieno žingsnio!