Kai temperatūra krenta žemiau nulio, o gatvės padengtos sniegu, miesto katės susiduria su tikrais išgyvenimo iššūkiais. Šie keturkojiai draugai, kurie vasarą lengvai randa prieglobstį ir maistą, žiemą priversti kovoti už kiekvieną šiltą kampelį. Deja, ne visi iš jų šią kovą laimi.

Lietuvos miestuose gyvena tūkstančiai benamių kačių – vieni jų gimė gatvėje, kiti atsidūrė ten dėl žmonių neatsargumo ar abejingumo. Žiemos metu šių gyvūnų padėtis tampa ypač sunki, todėl gyvūnų globėjų ir savanorių pagalba dažnai būna lemtinga.

Kodėl katėms žiema tokia pavojinga

Katės, nors ir turi kailiuką, nėra prisitaikiusios prie Lietuvos žiemų. Jų organizmas geriausia funkcionuoja 18-20 laipsnių temperatūroje, o kai šaltis viršija -10 laipsnių, prasideda tikri išbandymai. Hipotermija – vienas didžiausių pavojų. Katės kūno temperatūra normaliomis sąlygomis yra 38-39 laipsniai, bet šaltyje ji gali kristi iki kritinių ribų.

Ypač pažeidžiamos yra senos katės, kačiukai ir sergantys gyvūnai. Jų imuninė sistema silpnesnė, todėl šaltis paveiks juos greičiau ir stipriau. Be to, žiemą maisto šaltiniai tampa riboti – šiukšlių konteineriai tuštėja greičiau, o žmonės rečiau palieka maisto lauke.

Dehidracija – dar viena pavojinga problema. Daugelis mano, kad katės gali gerti sniegą, bet tai tik dar labiau atšaldo jų organizmą. Šviežio vandens trūkumas gali sukelti inkstų problemas, kurios žiemą ypač pavojingos.

Kur katės slepiasi nuo šalčio

Miesto katės – tikri išradėjai, kai reikia rasti šiltą prieglobstį. Jos instinktyviai ieško vietų, kurios suteiks bent minimalų apsaugą nuo vėjo ir šalčio. Dažniausiai jas galima rasti rūsiuose, apleistuose pastatuose, garažuose ar net automobilių variklio skyriuose.

Automobiliai žiemą tampa tikromis gyvybės gelbėjimo priemonėmis katėms. Šiltas variklis pritraukia jas kaip magnetas, todėl jos lenda po gaubtais ar net į variklio skyrių. Čia slypi didelė grėsmė – kai savininkas užveda automobilį, katė gali būti sunkiai sužeista ar net žūti.

Daugiabučių namų rūsiai ir laiptinės taip pat populiarūs katės prieglobsčiai. Nors ten šilčiau nei lauke, bet dažnai šios vietos nėra saugios – katės gali būti išvytos ar net nukentėti nuo žmonių, kurie jų nenori matyti.

Statybų aikštelės, konteineriai, net šiukšlių dėžės – visa tai gali tapti laikinu namais. Bet šie sprendimai toli gražu nėra idealūs, nes nesuteikia ilgalaikės apsaugos nuo šalčio.

Kaip atpažinti katę, kuriai reikia pagalbos

Ne visada lengva suprasti, kada katei tikrai reikia pagalbos. Kai kurios gatvės katės puikiai prisitaiko prie šalčio, kitos – kovoja už gyvybę. Yra keletas aiškių ženklų, kurie rodo, kad gyvūnas yra pavojuje.

Pirmas ir akivaizdiausias ženklas – katės elgesys. Jei ji sėdi susirietusi vienoje vietoje, nekreipia dėmesio į aplinką ir atrodo apatiškai, tai reiškia, kad jos organizmas kovoja su šalčiu. Sveika katė net žiemą išliks budresnė ir judesnė.

Fiziniai požymiai taip pat daug ką pasako. Drebėjimas, šlubavimas, sunkus kvėpavimas – visa tai rodo hipotermijos simptomus. Jei katės ausų galiukai, letenėlės ar uodegos galas atrodo neįprastai blyškūs ar net melsvi, tai gali reikšti šalčio pažeidimus.

Ypač atidžiai reikia stebėti kačiukus. Jie neturi pakankamai riebalinio sluoksnio apsisaugoti nuo šalčio, todėl hipotermija jiems gresia daug greičiau nei suaugusioms katėms.

Maisto ieškojimo elgesys taip pat keičiasi. Jei katė desperatiškai ieško maisto, bando prasiskverbti į šiltus pastatus ar elgiasi neįprastai drąsiai su žmonėmis, tai gali reikšti, kad ji yra kritinėje situacijoje.

Pirmoji pagalba šalčio paveiktai katei

Radus katę, kuriai akivaizdžiai reikia pagalbos, svarbu veikti greitai, bet atsargiai. Pirmiausia reikia įvertinti situacijos rimtumą – ar katė dar reaguoja į aplinką, ar jau yra kritinėje būklėje.

Jei katė dar juda ir reaguoja, bet akivaizdžiai šąla, ją reikia atsargiai paimti ir perkelti į šiltesnę vietą. Geriausia naudoti paltą, antklodę ar bent švarką, kad apsaugotum save nuo galimų įkandimų ar įdrėskimų – išsigandusi katė gali pulti net tuos, kurie jai padeda.

Šildyti katę reikia palaipsniui. Staigus temperatūros pokytis gali būti pavojingas. Geriausia ją įvynioti į šiltą audinį ir laikyti kambario temperatūroje. Jokiu būdu negalima naudoti tiesioginių šilumos šaltinių – šildytuvų, feno ar karšto vandens butelių.

Vandens ir maisto siūlyti reikia atsargiai. Jei katė labai silpna, ji gali uždusti. Geriau duoti šiek tiek šilto (ne karšto!) vandens ir mažais kiekiais minkšto maisto. Pienas nėra geras pasirinkimas – daugelis kačių jo netoleruoja.

Jei katės būklė atrodo kritinė – ji nereaguoja, kvėpuoja sunkiai ar drebėjimas nesiliauja net šiltoje patalpoje – reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą. Hipotermija gali sukelti širdies ritmo sutrikimų ir kitų pavojingų komplikacijų.

Kaip paruošti laikinus prieglobsčius

Jei negalite paimti katės į namus, bet norite jai padėti, galite įrengti laikiną prieglobstį lauke. Tai nėra idealus sprendimas, bet gali išgelbėti gyvybę.

Paprasčiausias būdas – naudoti didelę kartoninę dėžę. Ją reikia izoliuoti nuo žemės, pavyzdžiui, padėti ant medinės paletės ar bent kelių plytų. Dėžės dugną reikia iškloti šiltais audiniais – senais paltais, antklodėmis ar bent laikraščiais. Svarbu, kad audiniai būtų sausi.

Įėjimas į prieglobstį neturi būti per didelis – pakanka katei prasmukti. Mažesnis angos dydis padės išlaikyti šilumą viduje. Jei įmanoma, padarykite du įėjimus – tai leis katei pabėgti, jei atsiras pavojus.

Profesionalesnis sprendimas – naudoti putplasčio dėžę ar net specialiai sukonstruoti medinį nameliuką. Putplastis puikiai izoliuoja, o medinis namelis gali tarnauti ne vieną žiemą. Bet kuriuo atveju prieglobstis turi būti apsaugotas nuo lietaus ir sniego.

Maisto ir vandens dubenis geriau statyti šalia prieglobsčio, o ne viduje. Taip katė galės pavalgyti ir grįžti į šiltą vietą, o maistas netraukės kitų gyvūnų ar vabzdžių.

Maitinimo ypatumai žiemos metu

Žiemą katės organizmui reikia daugiau energijos šilumui palaikyti, todėl maitinimo režimas turi keistis. Jei vasarą katė galėjo apsieiti vienu ar dviem kartais per dieną, žiemą maisto reikia dažniau ir daugiau.

Geriausias pasirinkimas – kokybiškas sausas kačių maistas. Jis turi daug kalorijų ir neužšąla taip greitai kaip drėgnas maistas. Tačiau svarbu, kad šalia visada būtų šviežio vandens – sausas maistas didina dehidracijos riziką.

Drėgnas maistas taip pat tinka, bet žiemą jis greitai užšąla. Jei duodate konservų, geriau tai daryti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Užšalęs maistas ne tik netinkamas valgymui, bet ir papildomai atšaldo katės organizmą.

Riebalai žiemą ypač svarbūs. Galite pridėti šiek tiek aliejaus prie sausojo maisto arba duoti riebesnio mėsos. Tačiau staigiai keisti mitybą nereikia – katės skrandis turi prisitaikyti prie naujų produktų.

Vandens klausimas žiemą ypač aktualus. Metaliniai dubenys greitai atšąla ir vanduo juose užšąla. Geriau naudoti plastikinius ar keramikinius dubenis ir keisti vandenį keletą kartų per dieną. Yra specialių šildytuvų gyvūnų vandens dubenims, bet gatvės sąlygomis jie ne visada praktiški.

Bendruomenės vaidmuo ir savanorių veikla

Vienas žmogus negali išgelbėti visų miesto kačių, bet organizuota bendruomenės veikla gali padaryti tikrą skirtumą. Daugelyje Lietuvos miestų veikia gyvūnų globos organizacijos, kurios žiemą ypač aktyviai rūpinasi benamiais gyvūnais.

Savanorių grupės dažnai organizuoja „žiemos patrulius” – reguliariai apeina vietas, kur gyvena gatvės katės, teikia jiems pagalbą ir stebi jų būklę. Prisijungti prie tokios veiklos gali kiekvienas – net jei galite skirti tik valandą per savaitę, tai jau didelė pagalba.

Finansinė parama taip pat svarbi. Veterinarijos paslaugos, maistas, prieglobsčių medžiagos – visa tai kainuoja pinigų. Daugelis organizacijų priima aukas, o kai kurios turi specialias žiemos programas benamių gyvūnų globai.

Informacijos sklaida – dar vienas svarbus aspektas. Socialiniuose tinkluose dalijantis informacija apie pagalbos reikalingas kates, galima rasti jiems globėjų ar bent laikinų prieglobsčių. Dažnai žmonės norėtų padėti, bet tiesiog nežino, kaip tai padaryti.

Sterilizacijos programos, nors ir neatrodo tiesiogiai susijusios su žiemos problemomis, iš tikrųjų yra labai svarbios. Kuo mažiau kačiukų gimsta gatvėje, tuo mažiau jų turės kovoti su šalčiu kitą žiemą.

Kai šaltis baigiasi, bet problemos lieka

Pavasaris atneša palengvėjimą, bet ne visoms katėms pavyksta išgyventi žiemą. Tos, kurios išlieka, dažnai būna nusilpusios, sergančios ar traumuotos. Šalčio pažeidimai, dehidracija, badavimas palieka pėdsakus, kurie gydosi ne vieną mėnesį.

Veterinarinė pagalba pavasarį būna ypač reikalinga. Daugelis kačių turi šalčio pažeistų ausų galiukų, letenos ar net pirštų. Kai kurios kenčia nuo plaučių uždegimo ar kitų šaltį lydėjusių ligų. Ankstyvoji diagnostika ir gydymas gali išvengti rimtesnių komplikacijų.

Pavasaris taip pat reiškia naujos kartos gimimą. Katės, išgyvenusios žiemą, dažnai būna nėščios, o tai reiškia, kad netrukus atsiras dar daugiau potencialių gatvės gyventojų. Sterilizacijos programos šiuo metu ypač svarbios.

Žiemos patirtis turėtų tapti pamoka ateičiai. Kiekviena išgelbėta katė, kiekvienas sėkmingai įrengtas prieglobstis, kiekviena suorganizuota pagalbos akcija – tai žinios, kurios pravers kitą žiemą. Gyvūnų globos organizacijos dažnai dokumentuoja savo veiklą, kad galėtų tobulinti metodus ir efektyviau padėti gyvūnams.

Miesto katės žiemą susiduria su iššūkiais, kuriuos vienos įveikti negali. Bet žmonių pagalba, organizuota ir nuosekli, gali išgelbėti šimtus gyvybių. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas mažas veiksmas – nuo maisto palikimo iki laikino prieglobsčio įrengimo – gali tapti lemtingu. Katės, kurios šiandien kovoja su šalčiu mūsų miestų gatvėse, rytoj gali tapti mylimais namų augintiniais. Jiems tereikia šanso išgyventi žiemą ir žmonių, kurie tą šansą suteiks.