Kodėl mes mokamės taip neefektyviai?

Dauguma žmonių mokosi taip, kaip juos išmokė mokykloje: perskaito, pabraukia, dar kartą perskaito. Ir stebisi, kodėl po savaitės nebeatsimena nieko. Problema ne atmintyje ir ne intelekte – problema metode. Mokslininkai, tiriantys mokymosi procesus, jau seniai žino, kas veikia, tačiau ši informacija kažkodėl retai pasiekia tuos, kuriems labiausiai reikia.

Šiame straipsnyje – septyni metodai, kuriuos naudoja mokytojai, treneriai ir tie žmonės, kurie per trumpą laiką įsisavina neįtikėtinus kiekius informacijos. Jokios magijos, tik supratimas apie tai, kaip smegenys iš tiesų dirba.

1. Išskaidytas kartojimas – ne tada, kai nori, o tada, kai reikia

Vienas iš labiausiai moksliškai pagrįstų metodų vadinamas spaced repetition – išskaidytu kartojimu. Idėja paprasta: kartoji medžiagą ne tada, kai ji dar šviežia atmintyje, o tada, kai jau beveik pamiršai. Būtent tas momentas, kai smegenys turi „pasitempti”, ir sustiprina ryšius.

Praktiškai tai reiškia: pirmą dieną išmoki, antrą – trumpai pakartoji, po keturių dienų – vėl, po dviejų savaičių – dar kartą. Tokiu principu veikia programėlės kaip Anki. Bet net ir be jokių įrankių galite tiesiog planuoti kartojimo sesijas kalendoriuje.

2. Aktyvus prisiminimas – ne skaitymas, o testavimas

Dar vienas metodas, kurį tyrimai nuolat patvirtina: vietoj to, kad perskaitytumėte medžiagą dar kartą, užverskite knygą ir pabandykite prisiminti, ką ką tik sužinojote. Tai skauda. Tai nepatogu. Ir būtent dėl to veikia.

Smegenys nėra kameros, kurios įrašo viską, ką matome. Jos kuria ryšius per pastangas. Kiekvieną kartą, kai prisimenate kažką sunkiai, tas ryšys tampa stipresnis. Galite naudoti korteles, uždaryti sąsiuvinį ir rašyti iš atminties arba tiesiog paaiškinti draugui, ką išmokote.

3. Feynmano technika – paaiškink vaikui

Richardas Feynmanas, Nobelio premijos laureatas fizikoje, turėjo paprastą taisyklę: jei negali paaiškinti kažko paprastais žodžiais, vadinasi, dar nesupranti. Ši technika veikia taip: paimkite temą, kurią norite suprasti, ir pabandykite ją paaiškinti taip, lyg kalbėtumėte su dvylikos metų vaiku.

Ten, kur pradėsite mikčioti ir ieškoti žodžių – ten yra jūsų spragos. Grįžkite prie šaltinio, užpildykite spragas, ir vėl paaiškinkite. Šis procesas verčia jus ne tik žinoti faktus, bet ir suprasti ryšius tarp jų.

4. Interleaving – maišykite temas

Intuicija sako: išmok vieną dalyką iki galo, tada eik prie kito. Tyrimai sako: ne. Vadinamas interleaving metodas – kai maišote skirtingas temas ar įgūdžius vienos sesijos metu – duoda geresnius ilgalaikius rezultatus, nors trumpuoju laikotarpiu atrodo, kad mokotės lėčiau.

Matematikos mokytojai, kurie per pamoką maišo skirtingų tipų uždavinius, gauna geriau išlaikančius žinias mokinius nei tie, kurie visą savaitę daro tik vieno tipo uždavinius. Tas pats principas taikomas kalbų mokymuisi, muzikai, sportui.

5. Elaborative interrogation – klauskite „kodėl”

Vietoj to, kad tiesiog priimtumėte faktą, klauskite: kodėl tai tiesa? Kaip tai susiję su tuo, ką jau žinau? Ką tai reiškia praktiškai? Šis metodas vadinamas elaboratyviu klausimu ir jis verčia smegenis integruoti naują informaciją į jau egzistuojančius žinių tinklus.

Paprastas pavyzdys: jei mokotės, kad širdis turi keturias kameras – nesustokite ties faktu. Klauskite: kodėl keturias, o ne dvi? Kas atsitiktų, jei jų būtų mažiau? Kaip tai susiję su tuo, ką žinau apie kraujotaką? Tokios mintys sukuria daug stipresnius atminties pėdsakus.

6. Mokymasis per mokymą – tapkite mokytoju

Yra senas posakis: geriausias būdas išmokti – išmokyti kitus. Ir tai nėra tik metafora. Kai žinote, kad turėsite kažką paaiškinti kitiems, jūsų smegenys automatiškai kitaip apdoroja informaciją – ieško struktūros, ryšių, galimų klausimų.

Neturite tikro mokinio? Nesvarbu. Paaiškinkite garsiai tuščiam kambariui. Parašykite trumpą straipsnį ar socialinio tinklo įrašą. Papasakokite draugui prie kavos. Net ir šis veiksmas – žinojimas, kad turėsite paaiškinti – keičia tai, kaip mokotės.

7. Deliberate practice – ne kartojimas, o tikslingas darbas

Psichologas Andersas Ericsson, tyręs ekspertus įvairiose srityse, nustatė, kad ne kiekybė, o kokybė skiria geriausius nuo vidutinių. Jis tai pavadino deliberate practice – tiksline praktika. Tai reiškia: dirbate ties konkrečia silpnąja vieta, gaunate grįžtamąjį ryšį, koreguojate.

Pianistas, kuris tris valandas groja tas pačias dalis, kurios jam jau gerai sekasi, tobulėja daug lėčiau nei tas, kuris trisdešimt minučių intensyviai dirba ties sudėtingiausiomis vietomis. Identifikuokite, kur tiksliai klumpa – ir dirbkite būtent ten.

Tai, ką verta pasiimti su savimi

Mokymasis nėra talento klausimas. Tai metodų klausimas. Ir geriausia žinia ta, kad šie metodai nereikalauja daugiau laiko – jie reikalauja kitokio laiko. Dvidešimt minučių aktyvaus prisiminimo duos daugiau nei dvi valandos pasyvaus skaitymo.

Pradėkite nuo vieno metodo. Išbandykite savaitę. Pajuskite skirtumą. Tada pridėkite kitą. Mokymasis apie mokymąsi – galbūt pati svarbiausia investicija, kurią galite padaryti, nes ji multiplikuoja visas kitas.

Smegenys mėgsta iššūkius, nepatogumą ir ryšius. Duokite joms tai – ir jos atsilygins.