Kaip efektyviai mokytis namuose: 15 patikrintų pedagogų metodų sėkmingam savišvietai

Kodėl namų aplinka gali būti geriausia mokymosi erdvė

Mokytis namuose – tai ne tik pandemijos laikų prievarta, bet ir nuostabi galimybė pritaikyti mokymąsi sau. Kai suprantame, kaip veikia mūsų smegenys ir kas mums padeda geriau įsiminti informaciją, namai tampa tikra mokymosi laboratorija. Pedagogai jau seniai žino, kad vienas dydis netinka visiems – kiekvienas žmogus mokosi skirtingai, ir būtent namuose turime laisvę eksperimentuoti su įvairiomis technikomis.

Daugelis mano, kad mokykla ar universitetas yra vienintelė vieta, kur galima efektyviai mokytis. Tačiau statistika rodo ką kita – tyrimai atskleidžia, jog žmonės, kurie moka organizuoti savo mokymąsi namuose, dažnai pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie pasikliauja tik formaliuoju švietimu. Kodėl? Nes jie kontroliuoja savo tempą, aplinką ir metodus.

Erdvės organizavimas – daugiau nei tik tvarkus stalas

Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių – sukurti tinkamą mokymosi erdvę. Tai nereiškia, kad jums reikia atskiro kabineto su medienos stalčiais ir bibliotekos. Užtenka nedidelio kampelio, kuris būtų skirtas tik mokymosi tikslams.

Smegenys veikia pagal asociacijas. Kai tam tikroje vietoje nuolat mokotės, jūsų smegenys pradeda automatiškai persijunginėti į „mokymosi režimą”, kai tik ten atsisėdate. Todėl venkite mokytis lovoje – tai vieta, kurią smegenys asocijuoja su poilsiu ir miegu. Jei neturite atskiro stalo, net virtuvės stalas gali puikiai pasitarnauti, jei jį naudojate nuosekliai.

Apšvietimas turi būti pakankamas, bet ne per ryškus. Natūrali šviesa yra ideali, tačiau vakare pasirinkite šiltą, ne per intensyvią lempą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie mokosi prie lango, yra produktyvesni ir jaučia mažiau nuovargio.

Tvarka ant stalo – tai ne tik estetika. Chaotiškas aplinka sukelia chaotiškas mintis. Tačiau tai nereiškia, kad viskas turi būti steriliai švaru. Kai kuriems žmonėms padeda turėti šalia įkvepimo šaltinius – nuotraukas, citatas ar net augalą. Svarbu, kad šie daiktai jus ramintų, o ne blaškytų.

Pomodoro technika ir kitos laiko valdymo strategijos

Vienas populiariausių ir efektyviausių metodų yra Pomodoro technika. Ji paprasta: dirbate 25 minutes intensyviai, tada darotės 5 minučių pertrauką. Po keturių tokių ciklų – ilgesnė pertrauka, apie 15-30 minučių. Šis metodas veikia, nes atitinka natūralų mūsų dėmesio koncentracijos ciklą.

Bet Pomodoro ne visiems tinka. Kai kurie žmonės geriau dirba su ilgesniais intervalais – 50 minučių darbo ir 10 minučių pertraukos. Kiti mėgsta 90 minučių ciklus, kurie atitinka ultradianinį ritmą – natūralų energijos bangavimą mūsų organizme.

Svarbu ne tik kiek laiko mokotės, bet ir kada. Daugelis pedagogų pastebi, kad rytas yra produktyviausias laikas naujoms žinioms įsisavinti, o popietė geriau tinka kartojimui ir praktiniams užduotims. Tačiau jei esate „pelėda”, nebandykite save prievartauti keltis anksti – geriau pritaikykite mokymąsi savo natūraliam ritmui.

Planuokite savo mokymosi sesijas iš anksto. Tai nereiškia, kad turite sudaryti griežtą tvarkaraštį kas valandą. Užtenka žinoti, ką norite pasiekti per savaitę, ir turėti bendrą planą, kada tam skirsit laiko. Lankstumas yra svarbus – gyvenimas nutinka, ir planas turi būti pritaikomas.

Aktyvaus mokymosi metodai, kurie tikrai veikia

Skaitydami vadovėlį ir braukdami svarbias vietas žymekliu, jūs dar nesimokote – jūs tik ruošiatės mokytis. Tikras mokymasis prasideda tada, kai aktyviai dirbate su informacija.

Vienas galingiausių metodų – Feynmano technika. Įsivaizduokite, kad turite paaiškinti temą dešimtmečiui vaikui. Jei negalite to padaryti paprastais žodžiais, vadinasi, patys iki galo nesupratote. Ši technika verčia jus ne tik atkartoti informaciją, bet ir ją perdirbti, susieti su tuo, ką jau žinote.

Kartojimas su intervalais – tai metodas, kurį patvirtina dešimtys tyrimų. Vietoj to, kad kartotumėte tą pačią informaciją penkis kartus iš eilės, geriau ją pakartoti vieną kartą dabar, paskui po valandos, po dienos, po savaitės ir po mėnesio. Taip informacija pereina į ilgalaikę atmintį.

Minčių žemėlapiai padeda vizualizuoti informaciją ir matyti ryšius tarp skirtingų sąvokų. Tai ypač naudinga mokantis sudėtingas temas, kur svarbu suprasti, kaip vienas dalykas siejasi su kitu. Nebūtina naudoti specialias programas – pieštuko ir popieriaus užtenka.

Mokyti kitus – net jei tas „kitas” yra jūsų katinas ar guminė antytė. Kai bandote kam nors paaiškinti, jūsų smegenys dirba visai kitame lygyje nei tik skaitant ar klausantis. Jei neturite kam paaiškinti, įrašykite save vaizdo kamerą – tai irgi veikia.

Kaip kovoti su nuolatiniais trukdžiais ir prokrastinacija

Telefonas – tai didžiausias šiuolaikinio mokymosi priešas. Tyrimai rodo, kad net jei telefonas guli ekranu žemyn ir nutildytas, jo buvimas šalia sumažina jūsų koncentraciją maždaug 20 procentų. Todėl geriausias sprendimas – palikti jį kitame kambaryje mokymosi metu.

Jei tai per radikalu, bent išjunkite visus pranešimus ir naudokite programėles, kurios blokuoja blaškančias aplikacijas. Yra puikių įrankių kaip Forest ar Freedom, kurie padeda išlikti sutelktiems.

Prokrastinacija dažnai kyla ne iš tingėjimo, o iš baimės ar neaiškumo. Kai užduotis atrodo per didelė ar per sudėtinga, mūsų smegenys tiesiog ją atmeta. Sprendimas – suskaldyti ją į mažesnius žingsnius. Vietoj „išmokti visą skyrių”, geriau „perskaityti pirmąjį poskyrį ir užsirašyti penkis pagrindinius dalykus”.

Dviejų minučių taisyklė taip pat veikia stebuklus. Jei kažkas užtrunka mažiau nei dvi minutes – padarykite iš karto. Tai padeda išvengti užduočių krūvos, kuri vėliau atrodo bauginanti.

Kartais prokrastinacija yra signalas, kad jums reikia pertraukos. Nesiverskite mokytis, kai esate visiškai išsekęs. Geriau padarykite kokybišką pertrauką – pasivaikščiokite, pasportavokite, pabūkite gamtoje – ir grįžkite su šviežiomis jėgomis.

Atmintį stiprinantys įpročiai ir technikos

Atmintis – tai ne kažkas, su kuo gimstama ir nieko negalima pakeisti. Atmintį galima treniruoti kaip raumenį, ir yra konkrečių būdų, kaip tai daryti.

Miego svarba neįkainojama. Būtent miego metu smegenys perkelią informaciją iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Jei mokotės visą naktį prieš egzaminą, jūs iš tikrųjų kenkiate sau. Geriau mokytis trumpiau, bet reguliariai, ir miegoti pakankamai.

Fizinis aktyvumas gerina atmintį ir koncentraciją. Net 20 minučių pasivaikščiojimas padidina kraujotaką smegenyse ir pagerina jų darbą. Kai kurie žmonės net mokosi vaikščiodami – klausosi audioknygų ar kartoja informaciją balsu.

Mnemotechnikos – tai atminties triukai, kurie padeda įsiminti sudėtingą informaciją. Akronimai, rimuotės, istorijos, asociacijos – visa tai veikia, nes smegenys geriau įsimena tai, kas yra neįprasta, emocinga ar susieta su tuo, ką jau žinome.

Mokymas prieš miegą – tai dar viena efektyvi strategija. Jei pakartojate informaciją prieš pat einant miegoti, smegenys ją apdoroja visą naktį. Tik nepersistenkite – lengvas kartojimas, ne intensyvus mokymasis.

Motyvacijos palaikymas ilgalaikėje perspektyvoje

Mokytis namuose ilgą laiką be išorinės kontrolės reikalauja stiprios vidinės motyvacijos. Bet motyvacija – tai ne kažkas, kas ateina ir išeina savaime. Ją galima kurti ir palaikyti.

Aiškūs tikslai yra pagrindas. Ne abstraktūs „noriu būti protingesnis”, o konkretūs „noriu išmokti kalbėti ispaniškai tiek, kad galėčiau laisvai bendrauti per kelionę”. Tikslai turi būti išmatuojami ir pasiekiami per realų laiką.

Mažų pergalių šventimas palaiko motyvaciją. Kai pasiekiate net mažą tarpinį tikslą – atžymėkite tai. Tai gali būti bet kas – mėgstamas desertas, epizodas serialo, pasivaikščiojimas parke. Smegenys mėgsta apdovanojimus ir pradės asocijuoti mokymąsi su malonumu.

Bendruomenė padeda išlikti motyvuotiems. Net jei mokotės namuose, galite prisijungti prie internetinių grupių, kur žmonės mokosi panašių dalykų. Dalijimasis pažanga, iššūkiais ir pergalėmis su kitais sukuria atskaitomybės jausmą ir palaiko entuziazmą.

Primenkit sau „kodėl”. Kai motyvacija smunka, grįžkite prie pradinės priežasties, kodėl pradėjote mokytis. Galbūt tai karjeros pokytis, asmeninis augimas ar tiesiog smalsumas. Tas „kodėl” yra jūsų inkaras sunkiais momentais.

Technologijos ir įrankiai, kurie palengvina mokymąsi

Šiuolaikinės technologijos gali būti ir prakeikimas, ir palaiminimas. Viskas priklauso nuo to, kaip jas naudojate.

Flashcard programos kaip Anki ar Quizlet puikiai tinka kartojimui su intervalais. Jos automatiškai pritaiko kartojimo dažnumą pagal tai, kaip gerai įsimenate informaciją. Tai sutaupo daug laiko ir padaro mokymąsi efektyvesnį.

Užrašų darymo aplikacijos kaip Notion, Obsidian ar net paprastas Google Docs padeda organizuoti informaciją ir lengvai ją rasti vėliau. Svarbu rasti sistemą, kuri jums patinka ir kurios laikysitės.

YouTube ir internetiniai kursai – neįkainojami šaltiniai. Bet būkite atsargūs – lengva pasiklysti turinių jūroje. Geriau pasirinkti kelis kokybiškus šaltinius ir jų laikytis, nei šokinėti nuo vieno prie kito.

Pomodoro laikmačiai, triukšmo slopinimo aplikacijos, net specialūs muzikos grojaraščiai koncentracijai – visa tai gali padėti. Bet nepamirškite, kad įrankiai yra tik įrankiai. Jie nepadarys darbo už jus, bet gali jį palengvinti.

Kai viskas susideda į vieną visumą

Efektyvus mokymasis namuose – tai ne vieno metodo taikymas, o kelių strategijų derinimas, pritaikytas jūsų asmeniniams poreikiams. Kas veikia jūsų draugui, gali neveikti jums, ir tai visiškai normalu.

Pradėkite nuo pagrindų: sukurkite tinkamą erdvę, nustatykite aiškius tikslus ir eksperimentuokite su skirtingais metodais. Duokite sau laiko atrasti, kas veikia geriausiai. Pirmosios savaitės gali būti sunkios, bet nepasidavus, jūs sukursite įpročius, kurie tarnaus visą gyvenimą.

Atminkite, kad mokymasis – tai ne sprintas, o maratonas. Geriau mokytis po 30 minučių kasdien nei 5 valandas kartą per savaitę. Nuoseklumas nugali intensyvumą. Ir nebijokite daryti pertraukų – jos yra mokymosi proceso dalis, o ne jo priešas.

Galiausiai, būkite kantrūs sau. Visi kartais prokrastinuoja, visi kartais jaučiasi nemotyvuoti, visi kartais pamiršta tai, ką ką tik išmoko. Tai žmogiška. Svarbu ne tai, kad niekada nesuklystumėte, o tai, kad sugrįžtumėte ir tęstumėte toliau. Mokymasis namuose suteikia jums laisvę mokytis savo tempu, savo būdu, ir tai yra didžiulė privilegija, kurią verta išnaudoti.

More From Author

Anafilaksinis šokas ir jo atpažinimas bei pirmosios pagalbos suteikimas

Patirtis gamtoje: kaip lauko pamokos prisideda prie mokinių ir mokytojų gerovės