Kiekvieną pavasarį Vilniaus mokyklose pastebimas tas pats reiškinys – dvyliktokai pradeda dažniau užsukti pas mokytojus po pamokų, klausinėti apie egzaminų struktūrą, prašyti papildomų užduočių. Ilgametė pedagogų patirtis rodo, kad sėkmingas pasiruošimas retai priklauso nuo vienos ar dviejų savaičių intensyvaus mokymosi prieš egzaminą. Svarbiau yra tai, kaip mokinys organizuoja savo laiką visus metus ir kokiais šaltiniais naudojasi, kai kyla klausimų, į kuriuos vien vadovėlis atsakymo neduoda.
Kalbėjomės su keliais sostinės mokyklų mokytojais, dirbančiais su abiturientais jau ne vienerius metus. Jų patarimai nėra revoliuciniai, tačiau būtent todėl jie ir veikia – tai patikrinti dalykai, kurie realiai padeda susitvarkyti su stresu ir žinių spragomis.
Ką sako patyrę pedagogai
Pirmiausia, mokytojai pabrėžia planavimo svarbą. Ne bendro pobūdžio „reikia mokytis daugiau“, o konkretaus tvarkaraščio sudarymas, kuriame kiekvienam dalykui skiriama tam tikra diena ar valanda. Antra – nebijoti kartoti temų, kurios buvo praeitais mokslo metais. Egzaminų programa dažnai apima kelių metų medžiagą, o žmogaus atmintis linkusi pamiršti tai, kas nebuvo naudojama ilgą laiką.
- Susidaryti realų, o ne idealų tvarkaraštį. Geriau planuoti mažiau, bet laikytis plano, nei sudaryti ambicingą grafiką, kurio neįmanoma įgyvendinti.
- Spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis. Nacionalinio egzaminų centro svetainėje skelbiami visi ankstesnių sesijų variantai kartu su vertinimo instrukcijomis – tai vienas patikimiausių šaltinių.
- Nesikoncentruoti tik į stipriąsias temas. Natūralu grįžti prie to, kas sekasi, tačiau taškus dažniausiai prarandame būtent tose srityse, kurių vengiame.
- Ieškoti konsultacijų mokykloje. Daugelis Vilniaus mokyklų organizuoja nemokamas konsultacijas prieš egzaminus – verta jomis pasinaudoti, o ne palikti klausimus neišspręstus.
- Kreiptis į mokyklos psichologą, jei jaučiamas nerimas. Egzaminų stresas – tai ne silpnumo ženklas, o dalykas, su kuriuo dirba specialistai beveik kiekvienoje mokykloje.
- Naudotis miesto bibliotekomis kaip mokymosi erdve. Vilniaus viešoji biblioteka ir jos filialai siūlo ramias erdves, kuriose lengviau susikaupti nei namuose.
- Jungtis į mokinių grupes ar forumus. Bendraamžiai, besiruošiantys tam pačiam egzaminui, dažnai dalinasi medžiaga ir paaiškina temas savaip, suprantamiau.
- Nepamiršti miego ir poilsio. Mokytojai pastebi, kad naktimis besimokantys mokiniai egzamino metu dažnai padaro daugiau klaidų dėl nuovargio, o ne dėl žinių trūkumo.
- Pasinaudoti universitetų organizuojamais parengiamaisiais kursais. Vilniaus universitetas, VGTU ir kitos aukštosios mokyklos kasmet siūlo trumpus kursus abiturientams, dažnai nemokamus arba už simbolinę kainą.
- Nebijoti klausti korepetitorių ar mokytojų tiesiogiai, kai kažkas neaišku. Klausimas, užduotas laiku, gali sutaupyti savaites klaidingo mokymosi kryptimi.
Vienas mokytojas, dirbantis lietuvių kalbos ir literatūros srityje, pastebėjo įdomią detalę – mokiniai, kurie ateina pasitikslinti dėl rašinio struktūros likus mėnesiui iki egzamino, dažniausiai gauna geresnius įvertinimus nei tie, kurie tą patį klausimą užduoda likus savaitei. Laikas, skirtas taisyti klaidas, čia tampa lemiamu veiksniu.
Kur ieškoti pagalbos, jei mokykla neužtenka
Sostinėje veikia nemažai iniciatyvų, skirtų būtent egzaminams besiruošiantiems mokiniams. Vilniaus miesto savivaldybė kai kuriais atvejais finansuoja papildomas pamokas mokiniams iš mažiau pasiturinčių šeimų, o nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip įvairūs mokinių savanoriškos pagalbos tinklai, siūlo nemokamas konsultacijas internetu. Taip pat verta domėtis mokyklų bendruomenių Facebook grupėmis – ten dažnai skelbiama informacija apie laisvas vietas konsultacijose arba dalinamasi naudinga medžiaga.
Korepetitoriai išlieka populiaria pasirinktimi, tačiau mokytojai perspėja – prieš samdant papildomą pagalbą, verta pirmiausia išnaudoti tai, kas prieinama nemokamai mokykloje. Dažnai paaiškėja, kad trūksta ne žinių, o tiesiog drąsos užduoti klausimą klasėje ar po pamokų.
Kai egzaminas tampa tik dar viena diena
Galiausiai visi patarimai suvedami į vieną paprastą mintį – pasiruošimas egzaminui yra procesas, o ne vienkartinis įvykis. Tie mokiniai, kurie egzaminų dieną jaučiasi ramiausiai, dažniausiai yra tie, kurie visus metus dirbo nuosekliai, o ne bandė sutalpinti visą programą į kelias paskutines savaites. Vilniaus mokytojai sutartinai pripažįsta, kad miestas siūlo pakankamai išteklių – bibliotekas, konsultacijas, universitetų kursus – tereikia jais pasinaudoti anksčiau, o ne tada, kai laiko lieka vis mažiau. Egzaminas galiausiai yra tik viena diena tarp daugelio kitų, o pasiruošimas jai prasideda gerokai anksčiau nei kalendoriuje pažymėta data.
