Pirmasis vaiko susitikimas su seneliais dažnai būna jaudinantis momentas visai šeimai. Ypač tai aktualu, kai seneliai gyvena toli arba dėl įvairių aplinkybių ilgai nematė anūko. Tinkamas pasiruošimas padės vaikui jaustis saugiau ir užtikrins malonų susitikimą visiems.

Kodėl vaikui reikia pasiruošimo susitikimui su seneliais

Vaikams, ypač mažiems, bet kokie pokyčiai įprastoje rutinoje gali kelti stresą. Seneliai jiems gali atrodyti kaip visiškai nepažįstami žmonės, net jei tėvai nuolat apie juos pasakoja. Vaiko atmintis veikia kitaip nei suaugusiųjų – jei jis nematė senelių kelis mėnesius ar metus, jie jam gali atrodyti kaip svetimi.

Be to, seneliai dažnai labai laukia susitikimo ir gali būti pernelyg aktyvūs – norėti iš karto apkabinti, pabučiuoti, paduoti dovanų. Vaikui tokia staigi artimo kontakto su „nepažįstamu” žmogumi situacija gali būti pribloškianti. Kai kurie vaikai pradeda verkti, slepiasi už tėvų ar visiškai atsisako bendrauti.

Tinkamas pasiruošimas padeda vaikui suformuoti teigiamą lūkestį ir sumažina jo nerimą. Jis geriau supras, kas tie žmonės, kodėl jie tokie džiaugsmingai jį sutinka, ir ko iš jo tikimasi.

Kaip formuoti teigiamą senelių įvaizdį vaiko sąmonėje

Pradėkite pasakoti apie senelių vizitą bent savaitę anksčiau. Vaikams reikia laiko informacijai „nusėsti”. Pasakokite paprastai: „Šį šeštadienį pas mus atvažiuos močiutė ir senelis. Jie labai tavęs pasiilgo ir nori su tavimi žaisti.”

Naudokite nuotraukas – tai ypač veiksminga su mažais vaikais. Kasdien žiūrėkite senelių nuotraukas, kartokite jų vardus ar tai, kaip vaikas juos vadina. Galite sukurti nedidelį foto albumėlį, kurį vaikas galės vartyti pats. Pasakokite trumpas istorijas apie tai, ką seneliai mėgsta veikti, kokius žaidimus žaidžia, kokių skanėstų gamina.

Jei turite galimybę, skambinkite senelių vaizdo skambučiais. Taip vaikas palaipsniui pripras prie jų veidų ir balsų. Prašykite senelių dainuoti vaiko mėgstamas dainas ar pasakoti pasakas per vaizdo ryšį.

Svarbu pabrėžti ryšį tarp senelių ir tėvų. Pasakykite: „Močiutė yra mamos mama” arba „Senelis yra tėčio tėtis”. Vaikams tai padeda suprasti šeimos hierarchiją ir jaustis saugiau.

Praktinis susitikimo organizavimas

Susitikimo vieta ir laikas turi būti kruopščiai apgalvoti. Jei įmanoma, geriausia, kad pirmasis susitikimas įvyktų vaikui pažįstamoje aplinkoje – namuose ar bent jau pažįstamoje vietoje. Svetima aplinka gali dar labiau padidinti vaiko stresą.

Planuokite susitikimą tada, kai vaikas būna geriausios nuotaikos – paprastai tai būna po miego ir valgio. Vengkite laiko, kai vaikas paprastai būna kaprizingas ar pavargęs. Jei vaikas dar miega dieną, nekelkite jo anksčiau nei įprasta vien dėl senelių atvykimo.

Iš anksto aptarkite su seneliais, kaip turėtų vykti pirmasis kontaktas. Paprašykite jų nepulti iš karto apkabinėti vaiko, o palaukti, kol jis pats prieis arba bent jau apsipras su jų buvimu. Seneliai turėtų kalbėti ramiai, nejudėti per staigiai ir duoti vaikui laiko.

Paruoškite vaikui pažįstamus žaislus ar veiklas, kuriomis galėtų užsiimti kartu su seneliais. Tai gali būti dėlionės, piešimo reikmenys, knygutės ar mėgstami žaidimai. Bendra veikla padeda užmegzti kontaktą natūraliau nei tiesioginis bendravimas.

Kaip elgtis skirtingo amžiaus vaikams

Kiekvienas vaiko amžius reikalauja šiek tiek skirtingo požiūrio. Kūdikiai iki metų dažniausiai bijo nepažįstamų veidų, todėl seneliai turėtų būti ypač kantrūs. Gali prireikti kelių susitikimų, kol kūdikis pripras. Šiuo atveju svarbiausia nekirstis – jei kūdikis verkia senelių rankose, grąžinkite jį tėvams ir bandykite vėliau.

1-3 metų vaikams jau galima paaiškinti, kas tie žmonės, bet jie vis dar gali būti atsargūs. Šio amžiaus vaikai dažnai „šyla” pamažu – iš pradžių stebi iš tolo, paskui pradeda rodyti žaislus, o galiausiai leidžia prie savęs priartėti. Neskubinkite šio proceso.

3-6 metų vaikai jau gali suprasti paaiškinimus apie šeimos ryšius ir paprastai greičiau prisitaiko. Tačiau jie gali būti labai tiesūs ir paklausti, kodėl senelė tokia raukšlėta ar kodėl senelis taip keistai kalba. Iš anksto paruoškite vaiką, kad seneliai atrodo kitaip nei tėvai, nes jie vyresni.

Mokyklinio amžiaus vaikai paprastai jau supranta šeimos ryšius ir gali net laukti susitikimo. Tačiau jei jie ilgai nematė senelių, gali jaustis nejaukiai dėl to, kad nežino, apie ką kalbėti. Padėkite jiems paruošti klausimų senelių ar papasakoti apie savo veiklą mokykloje.

Dažniausiai pasitaikančių problemų sprendimas

Viena dažniausių problemų – vaikas atsisako eiti pas senelių ar pradeda verkti juos pamatęs. Tokiu atveju niekada neverčkite. Pasakykite senelių: „Jam reikia šiek tiek laiko” ir tęskite įprastinę veiklą. Dažnai vaikai pradeda domėtis, kai suaugusieji tiesiog kalba tarpusavyje ir nekreipia į juos dėmesio.

Jei vaikas slepiasi už tėvų, neprivertinėkite jo išeiti. Leiskite jam stebėti iš saugios vietos. Galite pasiūlyti žaidimą, kurį vaikas galėtų žaisti slėpdamasis – pavyzdžiui, „Kas čia pasislėpė?” ar „Ku-ku”.

Kartais vaikai pradeda elgtis blogai – kaprizničauti, mėtyti žaislus ar atsisakyti klausyti. Tai dažnai būna streso reakcija. Išlaikykite įprastas taisykles, bet būkite šiek tiek atlaidesni. Paaiškinkite senelių, kad tai normalu ir praeis.

Jei vaikas visiškai atsisako bendrauti, nedarykite iš to tragedijos. Kartais reikia kelių susitikimų, kol vaikas pripras. Svarbiau išlaikyti teigiamą atmosferą nei priversti vaiką „būti malonų”.

Senelių vaidmens supratimas ir lūkesčių valdymas

Seneliai taip pat patiria stresą ir gali turėti nerealistinių lūkesčių. Jie dažnai tikisi, kad vaikas iš karto juos atpažins ir džiaugsis, ypač jei siuntė dovanas ar kalbėjosi telefonu. Svarbu iš anksto paaiškinti senelių, kad vaikams reikia laiko prisitaikyti.

Paprašykite senelių neduoti per daug dovanų iš karto – tai gali pribloškti vaiką. Geriau turėti vieną-dvi nedideles dovanas, o kitas palikti vėlesniam laikui. Taip pat paaiškinkite, kad vaikas gali neišreikšti dėkingumo taip, kaip tikimasi – tai nereiškia, kad jam nepatinka.

Seneliai turėtų suprasti, kad šiuolaikiniai vaikai gali skirtis nuo to, kokius jie prisimena savo vaikus. Jie gali būti labiau aktyvūs, turėti kitokių pomėgių ar elgtis kitaip. Tai normalu ir nereikia bandyti iš karto keisti vaiko įpročių.

Svarbu aptarti ir praktinius dalykus – vaiko režimą, mitybos ypatumus, draudžiamus dalykus. Jei seneliai planuoja likti ilgesniam laikui, jie turėtų žinoti pagrindines taisykles, kad išlaikytų nuoseklumą.

Kaip sukurti ilgalaikį ryšį tarp kartų

Pirmasis susitikimas – tai tik pradžia. Svarbu galvoti apie tai, kaip palaikyti ryšį ateityje. Reguliarūs vaizdo skambučiai, laiškų ar atvirlaiškių siuntimas, nuotraukų dalijimasis – visa tai padeda išlaikyti ryšį tarp vizitų.

Seneliai gali tapti vaiko „specialiaisiais žmonėmis” tam tikroms veikloms. Pavyzdžiui, močiutė gali būti ta, su kuria skaitoma prieš miegą, o senelis – tas, kuris moko žaisti šachmatais. Tokios tradicijos stiprina ryšį ir duoda vaikui aiškų senelių vaidmens supratimą.

Mokykite vaiką domėtis senelių gyvenimu. Pasakokite apie jų jaunystę, parodyti senas nuotraugas, paprašykite papasakoti istorijų. Vaikai dažnai labai domisi tuo, kokie buvo jų tėvai būdami maži.

Svarbu ir tai, kad seneliai jaustųsi reikalingi. Jie gali mokyti vaiko tam tikrų įgūdžių, pasakoti apie šeimos istoriją, perduoti tradicijas. Tai duoda jiems tikslą ir padeda vaikui suprasti savo šaknis.

Kai susitikimas tampa šeimos tradicija

Sėkmingas pirmasis susitikimas su seneliais gali tapti puikia šeimos tradicijos pradžia. Vaikas, kuris iš pradžių bijojo nepažįstamų žmonių, gali tapti jų geriausiu draugu ir nekantriai laukti kito vizito.

Atminkite, kad santykiai tarp kartų formuojasi palaipsniui. Nepavyks iš karto sukurti glaudaus ryšio, bet kantrumas ir nuoseklumas duoda puikių rezultatų. Vaikas, kuris turi gerą ryšį su seneliais, gauna papildomą meilės, dėmesio ir išminties šaltinį.

Seneliai vaikui gali tapti saugiu uostu, kai kyla konfliktų su tėvais, patikimais patarėjais augimo metu ir brangiais šeimos istorijos saugotojais. Tačiau visa tai prasideda nuo to pirmojo, kruopščiai paruošto susitikimo.

Investicijos į šeimos ryšių stiprinimą visada atsiperkama. Vaikas, kuris pažįsta ir myli savo senelių, geriau supranta savo tapatybę, turi stipresnį saugumo jausmą ir platesnes gyvenimo perspektyvas. O seneliai gauna galimybę perduoti savo patirtį ir išlikti reikšmingais šeimos nariais.